Išaušo vasariškas pirmadienio rytas. Nurimus aistroms galime padaryti tam tikras išvadas, kurias padiktuoja rinkimų rezultatai.
Pirmiausia galime pasveikti pirmojo turo nugalėtoją, dabartinį Prezidentą Gitaną Nausėdą, kuris, kaip ir tikėta, surinko daugiausia balsų. Deja, į antrąjį turą pateko ir Premjerė Ingrida Šimonytė, kuri stabilaus elektorato dėka, surinko savo procentus.
Tačiau ties Igno Vėgėlės rezultatais galime stabtelti. Jau iš anksto prognozavau, kad jam patekti į antrą turą gali būti sunku. Nepaisant A. Verygos žingsnio atsiimant savo nepopuliarią kandidatūrą, daugiau opozicija taip ir nesusivienijo. Tokią prognozę sau pateikiau dar 2023 m. po savivaldybių rinkimų Klaipėdoje, kur Remigijus Žemaitaitis taip pat surinko žymią dalį balsų. Dabar prezidento rinkimuose matome tokią pačią situaciją, kada R. Žemaitaitis, kuris žmonėms kalba aiškiai ir paprastai, surinko liūto dalį opozicijos balsų. Balsų, kurių pritrūko I. Vėgėlei. Niekas nekaltas, bet, šiuo atveju, vietoj G. Nausėdos „įdėkime” dabartinį Klaipėdos merą Arvydą Vaitkų, vietoj I. Šimonytės, antrą vietą savivaldos rinkimuose Klaipėdoje užėmusį Audrių Petrošių, ir matome tokį patį vaizdą. Jei ne R. Žemaitaits, I. Vėgėlė būtų antrame prezidento rinkimų ture. Kaip, greičiausiai, ir Seimo narė, mano kolegė Ligita Girskienė mero rinkimuose Klaipėdoje.
Bet palike tuos „o jeigu” ir „kas būtų jeigu būtų” nuošalyje. Realybė tokia, kad opozicija nesusivienys niekada. Kad ir kaip aš to norėčiau ar kad ir kokius žingsnius dėl to bedaryčiau. Jau beveik 10 metų bandau suburti visus opozicionierius į vieną vietą rimtam pokalbiui. Kai kada gaunasi, kai kada ne. Esmė yra viena, kad tik kalbėdamiesi galime pasiekti Lietuvos žmonėms svarbių rezultatų.
Laikas parodys ar mano prognozės išsipildys ir rudenį….