Dainius Kepenis, Seimo narys
Gintautas Kniukšta, vyriausiasis redaktorius, laikraštis „Šiandien”
Dainius Kepenis yra toks žmogus, kurį žmonės arba mėgsta, arba niekina. Neturinčių nuomonės apie jį beveik nėra. Prieš pusantrų metų laikraščio „Šiandien” surengtuose „Metų žmogus 2022” rinkimuose D. Kepenis užėmė antrąją vietą, nusileisdamas tik teisininkui Ignui Vėgėlei. Atėjus ramesniam vasaros laikotarpiui ir besibaigiant 2020-2024 m. Seimo kadencijai susitikome pasikalbėti apie nūdienos realijas Lietuvoje, bei aptarti nuveiktus darbus.
– Gerbiamas Dainiau, esame pažįstami jau daugelį metų. Visada turėjote savo nuomonę ne tik apie sveikatą, bet ir apskritai mūsų šalį veikiančius procesus. Sakyčiau visada esate tų procesų sūkuryje, nes esate Lietuvos žmonių išrinktas jų atstovas – Seimo narys. Kaip manote, kur link eina mūsų šalis?
– Gerai pastebėjote – esu daugelio procesų – linksmų ir liūdnų – sūkuryje. Visada sakiau, o tai yra netgi viena iš mano gyvenimo tezių, jog reikia ne kovoti, o kurti. O kūrybos procesas mane lydi jau daugiau nei 40 metų. Visą šį laiką skyriau sveikos Lietuvos kūrimui. Tiek fizinė, tiek dvasinė žmonių sveikata buvo ir yra pagrindinis mano rūpestis. Nuo 2016 m., kada žmonės patikėjo man teisę atstovauti juos Seime, siekiau, kad tai taptų ir valstybės rūpesčiu. Atsakant į Jūsų klausimą – per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį teko spausti rankas visiems mūsų Sveikatos ministrams. Kartu su sveikuoliais tuometiniam Sveikatos ministrui įteikiau 300 milijonų litų čekį – dovaną valstybei, pinigus, kuriuos mano sveikatos mokyklą praėję savo sveikata besirūpinantys žmonės sutaupė pakeitę savo gyvenimo būdą ir nebeidami pas gydytojus. Tad matau kur link eina mūsų valstybė. Ir pradžiuginti, deja, negaliu. Einame medikalizacijos, priespaudos ir baimės keliu.
– Dainiau, bet žmonės Jus į Seimą ir išrinko jog sustabdytumėte šią pragaištį.
– Taip, Gintautai. Esate visiškai teisus. Todėl jau beveik aštuoneri metai, dvi kadencijas Seime esu balsas tų, kurie nori gyventi ne tik sveikai, bet ir laisvai. 2016 metais, kada žmonės valstybės vairą patikėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, mūsų partijos vienas pagrindinių tikslų ir buvo Sveika Lietuva. Atsižvelgdami į Pasaulio Sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas ir norėdami išblaivinti tautą, apribojome alkoholio prekybą, įvedėme tam tikrus apribojimus alkoholio stiprumui, tarai ir panašiai. Kas nutiko – iš karto šalia Seimo įvyko „Laisvė rokenrolui” koncertas, kuriame, iš pažiūros, patriotiški muzikos atlikėjai, visuomenininkai, pradėjo agituoti…už alkoholį. Neva tai už laisvę. Bet jie pamiršo tai, kad nėra laisvės be atsakomybės. Tą puikiai matom ir prie dabartinės valdžios, kurios tikslas yra tikrai ne sveika Lietuva, o nykstanti ir savęs neberandanti Lietuva.
Taigi, nuo pat 2016 m. iki dabar nuolat kuriu ir palaikau įvairias įstatymines iniciatyvas, kurios sudaro sąlygas lietuviams gyventi sveikai. Viena tokių – mano išleistos ir įstatymu patvirtintos bei Vydūno išmintimi paremtos Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairės bei Seimo rezoliucija dėl gyventojų imuniteto stiprinimo. Tik pasirodžiusios Gairės sukėlė nemenką šoką tarp medikalizuotų valstybės institucijų. Visgi buvo parengtas ir jų įgyvendinimo planas, gairės buvo pradedamos įgyvendinti. Pirmaisiais metais dar buvo galima sukontroliuoti jų įgyvendinimą, tačiau 2020 m. tik atėjus naujai liberal-konservatorių valdžiai – viskas padėta į stalčių.
– Bet, Dainiau, ne viskas valstybėje sukasi aplink žmogaus sveikatą. Nors ji ir yra brangiausias žmogaus turtas, bet yra ir kitų problemų. Ir kaip matome, problemos valstybėje yra dviejų tipų: vienos yra netikėtos, o kitos yra dirbtinai sukuriamos. Kaip sprendėte jas?
– Jau 40 metų iš valdininkų girdžiu, jog „sveikata palauks“, yra svarbesnių problemų. Kas gali būti blogiau už ligą arba nelaimingą gyvenimą? Sutinku, problema viena nevaikšto. Seimo nario darbas neapsiriboja tik posėdžiais Seime ar vienos srities problemų sprendimų, tačiau žinau viena – liberalkonservatorių mums primestos problemos didžia dalimi yra sprendžiamos per baimės kultūros įvedimą. Pateiksiu keletą pavyzdžių, kurie vienaip ar kitaip žmonėms yra skaudūs.
Dar pradėjusioje kadencijoje – 2019 m. buvo keliama baimė dėl tymų protrūkio. Buvo skelbiama, kad keli vaikai susirgo tymais ir dabar visi vaikai arba su vaikais dirbantys žmonės bus privalomai skiepijami nuo tymų. Pabrėšiu – privalomai. Aš buvau tas, kuris pirmasis pasakė STOP. Sukviečiau 200 šeimų į Seimą, kad jos pasidalintų savo patirtimi dėl šalutinių vakcinų poveikių. Mano kolegos Seimo nariai išsigando, jog tie žmonės nepaliks Seimo kaip kad mokytojai Švietimo ir mokslo ministerijos. Tačiau aš kolegas Seimo narius nuraminau, o šeimų atstovai pasakė savo skaudžias patirtis. Ir po to Seimas nubalsavo PRIEŠ prievartinį žmonių skiepijimą. Kaip matome, tokie bandymai buvo tik pradžia.
– Taip, Dainiau. Papasakokite, ką nuveikėte COVID pandemijos laikotarpiu ir ką padarėte, kad ta pandemija būtų suvaldyta. Lietuva ir žmonės juk vis tiek buvo uždaryti.
– Kaip ir minėjau – tymų pandemija, o aš vadinčiau – psichodemija, buvo tik baisaus kvazispektaklio repeticija. Dirbtinai sukurto COVID viruso pandemija buvo grandiozinis būdas ne tik įbauginti, bet ir išbandyti įvairiausius visuomenės valdymo būdus. Ir šiai Švabo ir Sorošo įtakojamai valdžiai tai dalinai pavyko. Aš visuomenės, žmonių nekaltinu. Buvo įvesti Vergo pasai, buvo grasinama žmones išmesti iš darbo, atimti pragyvenimo šaltinį. Net mirštantiems nuo onkologinių ligų buvo prievarta dedamos kaukės ir leidžiami nuo nieko neapsaugantys skiepai. Buvo baisi situacija ne tiek COVID kaip ligos, bet žmonių įbauginimo prasme. Tačiau kaip ir visais laikais – atsirado dalis žmonių, kurie pasakė STOP ir aš pabandžiau tuos žmones suvienyti. Buvau pirmasis Seime, kuris pasakiau, kad nesiskiepysiu ir buvau pasiruošęs padėti mandatą. Gaudavau aibes žmonių laiškų su nuogąstavimais ir tuos nuogąstavimus išsakydavau jau iš Seimo tribūnos. Covido laikotarpiu už kaukės nedevėjimą ir kitus karantino pažeidimus žmonės buvo nubausti 26 104 kartus. Jiems paskirta baudų už 4 204 290 eurų. Baudų sumokėta už 2 630 125 eur. Ir už ką? Už atsakingumą ir kritinį mąstymą? Ar ne laikas bent dalį tų „baudų“ žmonėms gražinti, atiduoti pinigus?
Kitas pavyzdys – žymus žmonių susibūrimas prie Seimo 2021 m. rugpjūčio 10 d. Mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė pakvietė žmones, kurie neapsikentė liberal-konservatorių mobingo ir pandeminių suvaržymų taikiai susirinkti prie Seimo. Aš Seimo salėje paraginau I. Šimonytę ir kitus atsakingus asmenis išeiti pasikabėti su žmonėmis. Valdžia išsigando. Taip išsikando kad jau treji metai mitingo dalyviai yra tampomi po teismus. Viename teismo posėdyje teko dalyvauti ir man bei tuos žmones ir jų susirinkimų laisvę apginti.
– Sugrįžkime prie dabartinių aktualijų – nuo „čekiukų skandalo“ iki karo Ukrainoje. Kaip Jūs matote šią situaciją?
– Kalbant apie karą Ukrainoje matau pasikartojantį reiškinį – naudos ieškojimą. Rusijai užpuolus Ukrainą, iš karto atsirado žmonių, o aš juos vadinu globalistais, kurie nori tuo karu pasinaudoti. Ginklus gaminančioms, Ukrainos laisvės nenorinčioms kompanijoms šis karas yra naudingas. Pažiūrėkite į tų kompanijų akcijų šuolius. Lietuvoje taip pat atsirado daug žmonių kurie kalba apie viską, išskyrus taiką. Aš kalbu apie taiką, nes reikia tuoj pat sustabdyti ištisos ukrainiečių kartos naikinimą. Ir iš karto esu apšaukiamas vatniku, nes kalbu kitaip, nei kalba mūsų valdžios atstovai.
Vadinamasis „čekiukų skandalas“ taip pat yra naudingas tam tikrai asmenų grupei. Taip, šis skandalas į dienos šviesą ištraukė ydingą savivaldybių tarybų narių išlaidų reglamentavimo tvarką. Sukompromituoti buvo bandoma ir mane, motyvuojant tuo, kad aš perku ir skaitau knygas rusų kalba. Tik buvo pamiršta, kad tos knygos buvo pirktos dar 2021 metais – prieš plataus mąsto karą Ukrainoje. Pamirštama, kad tos knygos buvo ne rusiškos, o tik išverstos į rusų kalbą. Pamirštama, kad tos knygos yra apie sveikatą ir kad jomis pasidalinau su visais mano vadovautos Sveikos gyvensenos komisijos nariais. Tai yra 15 elektroninių knygų, iš kinų, japonų, anglų ir kitų užsienio kalbų išverstos į rusų kalbą. Jų bendra vertė – apie 250 eurų, kas sudaro tik 6 procentus bendros mano per kadenciją perskaitytų ir per bibliotekas išdalintų knygų piniginės vertės.
Taigi, man ir toliau prikišamos „vatniko“, „prorusiško“ žmogaus etikėtės. Aš esu „prolietuviškas“ žmogus, bet, matyt, yra specialiai to nenorinčių suprasti žmonių grupė.
– Kaip Dainius Kepenis, Seimo narys norėtų, jog būtų atsimenamas jo metas Seime?
Kiekvienus metus iš eilės esu tarp drausmingiausių Seimo posėdžius lankančių parlamentarų. Už savo pinigus esu aplankęs daugiau nei 50 pasaulio šalių, todėl būdamas Seime sutaupiau daugiau nei 10 000 eurų nevažiuodamas į komandiruotes. Neretai tos komandiruotės neatneša tiesioginės naudos Lietuvai, todėl mano pasirinktas kelias – pritaikyti savo turimą patirtį ir, tuo pačiu, sutaupyti komandiruočių pinigus kaip tiesioginę naudą šaliai.
Kiekviename iš Seimo posėdžių arba apskritai kiekvieną dieną praleidžiant Seime ar Klaipėdoje, man svarbiausia yra ne kiekybė, o kokybė. Stengiuosi pateikti tik tokius teisės aktų projektus, kurie atneštų fundamentalią naudą žmogui. Šią kadenciją kartu su kolegomis pateikiau pasiūlymus 61 teisės akto projektui.
Pagal išsilavinimą ir viso gyvenimo veiklą esu sveikatos mokytojas. Mane gyvenimas išmokė, jog tik kokybė gali atnešti naudą. Įveikiau Bostono, Niujorko, Maskvos maratonus, todėl suvokiu, kad darbas Seime yra ne sprintas, ne fragmentiškai pateikiamų teisės aktų gausa, o maratonas, kantrybės reikalaujantis darbas dėl žmonių sveikatos.
Man darbas Seime yra galimybė suteikti kitur negirdimiems žmonėms platformą kalbėti, spręsti visą Lietuvą kamuojamas problemas. Dar praėjusios kadencijos metu strategiškai suvokiau, kad turėdami savo rankose valdžią turime nedaug laiko, kad pakeistume padėti tiek Lietuvoje, tiek mano gimtojoje Klaipėdoje. Čia žmonės metai iš metų negalėjo prisibelsti į valdininkų duris dėl Grigeo skleidžiamų kvapų ir taršos. Ir štai, pasinaudodami žmonių suteiktais galios svertais, atradome Klaipėdoje esantį „Grigeo vamzdį“, kuriuo metų metus buvo leidžiamos nuotekos į Kuršių marias. Pasikeitus valdžiai, matome, kad politinė valia, Vyriausybėje ar Aplinkos ministerijoje sėdinčių klerkų, ministrų sprendimai vėl tampa palankūs tokiems niekadėjams kaip Grigeo.
Nepaisant to, manau, kad žmonės yra protingi, atskiria grūdus nuo pelų bei supras, kad sėdintys negali vadovauti bėgantiems – žmonėms, kurie rūpinasi savo sveikata, o šis rūpestis yra tiesiogiai susijęs su rūpinimusi valstybe.